Ką pagalvojate, kai kvapo aprašyme pamatote frazę „dvelkia žaluma“? Turbūt įsivaizduojate samanas, džiungles, kurias papildo žemiškos medienos natos. Bet Marc-Antoine Barrois žalumą nukelia į kosmosą ir savo naujausią kvapą pavadina... Saturno palydovo, atrasto dar 1789-aisias, vardu - Encelade. Turbūt jau įsivaizduojate, kad šioje kompozicijoje paradoksai veriasi vienas po kito.
Parfumerio Quentino Bischo vaizduotėje melsvas dangaus kūnas, kosminiame šaltyje padengtas tvirtu grynu ledu, vieną dieną netikėtai sužaliuoja. Nors Enceladas nėra didelis - vos 500 km skersmens -, jo paviršių dengia gausybė kraterių, kanjonų ir kitų plyšių, kuriuose galbūt atsirastų vietos ir įspūdingoms gyvybės formoms. Tarp jų Q. Bischas apgyvendina žemės gaiva alsuojančius kedrus, vetiverijas bei australišką sandalmedį (na, gal jau nebe australišką), šalia kurių sužaliuoja išraiškingas rabarbaras ir tongapupės. Vienas įdomiausių kompozicijos siurprizų – pamažu atsiskleidžianti animalistinė odos nata, primenanti, kad viena svarbiausių gyvybės atsiradimo sąlygų yra netikėtumai bei paradoksai.
Crème de la Crème
Premjera! Marc-Antoine Barrois pristato ENCELADE
Ką pagalvojate, kai kvapo aprašyme pamatote frazę „dvelkia žaluma“? Turbūt įsivaizduojate samanas, džiungles, kurias papildo žemiškos medienos natos. Bet Marc-Antoine Barrois žalumą nukelia į kosmosą ir savo naujausią kvapą pavadina... Saturno palydovo, atrasto dar 1789-aisias, vardu - Encelade. Turbūt jau įsivaizduojate, kad šioje kompozicijoje paradoksai veriasi vienas po kito.
Čia galioja dovanų kortelė